DigiMath4All

 
Lietuvoje startuoja Edukologijos tyrimų proveržio programa: 2025 m. balandžio 1 d. Lietuvos 
mokslo taryba pasirašė sutartį su Centrine projektų valdymo agentūra dėl šios programos 
įgyvendinimo. „Edukologijos tyrimų proveržio programa – tai reikšmingas žingsnis į priekį, 
stiprinant mūsų švietimo sistemos pagrindus. Tyrimų rezultatai prisidės prie inovatyvių ugdymo 
metodų kūrimo, tarptautinis bendradarbiavimas leis mokslininkams aktyviai dalyvauti 
pasaulinėse švietimo diskusijose“, – pabrėžia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta 
Popovienė. 
Daugiau apie Edukologijos tyrimų proveržio programą skaitykite čia: 
https://lmt.lrv.lt/lt/naujienos/edukologijos-tyrimu-proverzio-programa-stiprinami-moksliniai- 
tyrimai-edukologijos-srityje/ 
Vienas iš Vilniaus universiteto įgyvendinamų šios programos projektų skirtas matematikos 
mokymui pradinėse klasėse – „Matematikos problemų sprendimo taikant technologijomis 
grindžiamą mokymąsi ir informatinį mąstymą stiprinimas“ (DigiMaths4All arba „Skaitmeninė 
matematika 4“). Projektų tyrėjų komandą sudaro Vilniaus universiteto ir Suomijos Turku 
universiteto mokslininkai, vadovauja Vilniaus universiteto profesorė Valentina Dagienė. 
Pagrindinis tikslas – ištirti technologijomis grįsto mokymosi potencialą gerinant Lietuvos 
ketvirtų klasių mokinių matematikos įgūdžius visuose pasiekimų lygiuose. Numatyta keletas 
uždavinių, kuriais siekiama kuo įvairiau prisidėti prie matematikos mokymosi gerinimo, 
pavyzdžiui: 
 parengti žaidimais ir interaktyviais veiksmais grįstą analitinę matematikos mokymosi 
medžiagą; 
 integruoti informatinį mąstymą ugdančias užduotis susiejant jas su ketvirtokų matematikos 
temomis; 
 įgalinti pradinių klasių mokytojus efektyviai įtraukti analitika grįstas žaidybines mokymosi 
priemones į pamokas; 
 sukurti skaitmeninio mokymosi poveikio ugdant matematikos problemų sprendimo 
įgūdžius vertinimo sistemą; 
 skatinti mokytojus dalytis matematikos problemų sprendimo metodika ir ištekliais, 
įtraukiančiais žaidybinimo ir informatinio mąstymo metodus. 
Vykdant projektą bus gilinamasi į žaidybinio proceso analitinėje mokymosi aplinkoje poveikį 
mokinių matematikos problemų sprendimo įgūdžiams integruojant informatinį mąstymą. 
Problemų sprendimo įgūdžiai yra svarbūs, tačiau sunkiai įgyjami. Mūsų tarpdisciplininė 
komanda (edukologai, matematikai, informatikai, technologijų, statistikos specialistai) 
panaudos įvairių sričių žinias ir metodikas, kad pasiektų šį plataus užmojo tikslą. Parengta 
skaitmeninė matematikos mokomoji medžiaga bus testuojama Lietuvos mokyklų ketvirtose 
klasėje. 
Mokinių matematikos įgūdžiams vertinti bus naudojami daugiapakopio sprendimo matematikos 
uždaviniai: žodiniai uždaviniai ir aritmetinės ar algebrinės lygtys. Žodinių uždavinių 
(nesimbolinių) ir aritmetinių ar algebrinių lygčių (simbolinių) sprendimas yra sudėtinga 
užduotis mokiniams. Pirmuoju atveju reikia gebėti iš žodinio uždavinio išgauti esminę 
informaciją, paversti ją matematiniu reiškiniu ir išspręsti, antruoju atveju reikia gebėti 
apibendrinti, pavaizduoti, pagrįsti ir argumentuoti abstrakčias matematines struktūras ir ryšius. 
Nepaisant pasaulyje esamų įrodymų apie teigiamą technologijomis grįsto mokymosi poveikį 
matematikos pasiekimams, motyvacijai ir požiūriui, ankstesnių tyrimų empiriniai rezultatai yra 

nevienareikšmiai. Daugumoje tyrimų naudota nedidelė tikslinė imtis, nenaudotos kontrolinės 
grupės arba nelyginti skirtingi ugdymo metodai. 

Siekiant nustatyti, ar verta naudoti technologijomis grįstą mokymąsi matematikos 
pamokose, šis projektas yra pirmasis, kuriame naudojamas atsitiktinių imčių kontrolinis 
tyrimas su didele imtimi (pakankama statistiniam apibendrinimui), kuriame sistemingai 
lyginamas skirtingų papildomų technologijų poveikis mokymosi rezultatams. Be to, šis 
projektas yra pirmasis tyrimas, kuriame informatinio mąstymo ugdymas taikomas 
siekiant pagerinti matematikos problemų sprendimo įgūdžius. 
Kontrolinės grupės, besilaikančios nacionalinės bendrojo ugdymo programos, bus lyginamos su 
dviem intervencinėmis grupėmis, kuriose bus naudojami žaidybinimu ir informatiniu mąstymu 
grįsti mokymo metodai. Tikimės, kad informatinio mąstymo mokymas sustiprins mokinių 
aukštesnio lygio pažintinius gebėjimus: analitinį mąstymą ir dekomponavimą, algoritminį 
mąstymą, hipotezių tikrinimą, klaidų šalinimą ir abstrahavimą išgaunant esminę informaciją, 
renkant, analizuojant ir vaizduojant duomenis, atpažįstant dėsningumus ir šablonus, 
modeliuojant procesus. 
„Skaitmeninės matematikos 4“ projektui būtinos pradines klases turinčios mokyklos. Dar prieš 
prasidedant šiam projektui pasiuntėme žinią įvairioms mokykloms ir prašėme pranešti, ar norėtų 
įsitraukti į šį tyrimą, pasitarus su būsimų ketvirtokų mokytojais, planuoti rudenį atlikti 
intervencijas ir mokymus (ne mažiau 16 savaičių). Džiaugiamės, kad net 45 mokyklos iš įvairių 
Lietuvos miestų ir miestelių išreiškė norą dalyvauti. Tiesiog nuostabu, kiek daug Lietuvos 
mokyklose turime entuziastingų vadovų, aktyvių mokytojų. 
Rugsėjo mėnesį planuojami seminarai projekte dalyvaujantiems mokytojams, bus suteikta visa 
reikalinga informacija apie intervencines priemones. Kontrolinės grupės dalyviai turės įprastas 
matematikos pamokas. Intervencinės grupės kartą per savaitę per įprastas matematikos pamokas 
(iš viso 16 pamokų) atliks sužaidybintas užduotis mokymosi aplinkoje (naudojant Turku 
universiteto sukurtą ViLLE mokymosi aplinką). Pirmosios intervencinės grupės mokiniai atliks 
Lietuvos bendrojo ugdymo programą atitinkančius sužaidybintus matematikos pratimus. 
Antrosios intervencinės grupės mokiniai atliks dalį sužaidybintų matematikos pratimų, o kita 
dalis užduočių bus skirta informatiniam mąstymui ugdyti. Mokinių aritmetinio sklandumo, 
daugiapakopių matematikos uždavinių sprendimo įgūdžių ir požiūrio į matematiką vertinimai 
bus atliekami prieš intervenciją, po jos ir praėjus vieneriems metams. Mokytojų požiūris į 
skaitmenines mokomąsias technologijas bus vertinamas prieš intervencijas ir po jų naudojant 
klausimynus ir tikslinių grupių diskusijas. 
Tyrimų rezultatai bus naudojami kartu su mašininiu mokymusi kuriant modelį, skirtą 
adaptyvioms pratyboms, skatinančioms skirtingų mokinių matematinių problemų sprendimo 
įgūdžius, taip pat formuojant rekomendacijas mokslo bendruomenėms, mokykloms, 
mokytojams, mokytojų rengėjams, švietimo politikams kaip gerinti mokinių matematikos 
mokymąsi ketvirtose klasėse.